Lietuvos vyskupų konferencijos delegato misija yra puoselėti užsienio lietuvių katalikų dvasinį ugdymą parapijose, misijose ir bendruomenėse; koordinuoti ir remti jaunimo sielovadą lietuviškų religinių tradicijų išlaikymui išeivijoje.

The pastoral mission of the Delegate of the Lithuanian Bishops’ Conference is to promote and facilitate the spiritual growth of Lithuanian Catholic abroad in their parishes, missions and communities; to coordinate and support youth ministry for the continuity of religious traditions in the Lithuanian diaspora.

Brangūs po visą pasaulį pasklidę lietuviai,

Šiemet minime Mažosios Lietuvos prijungimą prie Didžiosios. Bet yra dar viena – galėtume pavadinti judrioji Lietuva. Tai visi Jūs, gyvenantys įvairiose šalyse Europoje, Šiaurės bei Pietų Amerikoje, Australijoje, taip pat Azijoje. Vieni ten gimę, kiti anksčiau ar vėliau atvykę, kuriate savo gyvenimą, auginate vaikus, o širdyje išlaikote Lietuvą ir tikėjimą.

Bažnyčiai svarbūs visi lietuviai, kad ir kur jie gyventų, todėl nuo pat pradžių katalikų kunigai keliavo kartu su savo tautiečiais. Ilgą laiką visa užsienio lietuvių sielovada rūpinosi vysk. Paulius Baltakis, OFM, o paskutiniuosius du dešimtmečius ištikimai darbavosi prel. Edmondas Putrimas. Jam netikėtai mirus, sutikau tęsti šį darbą kaip Lietuvos Vyskupų konferencijos delegatas.

Mano užduotis visų pirma dalintis Evangelijos žinia ir džiaugsmu, padėti lietuvių parapijoms, misijoms ir bendruomenėms puoselėti bažnytinį, dvasinį gyvenimą, skatinti jaunimo sielovadą, atsiliepti į užsienio lietuvių poreikius. Tikiu, kad Kristus ne tik moko dorai gyventi, bet daug daugiau – jis yra mūsų Gelbėtojas. Sveikinu visus užsienyje dirbančius kunigus, kurie su pasiaukojimu atlieka labai svarbų darbą. Esu dėkingas tautiečiams, kurie ištikimai palaiko katalikiškas bendruomenes taip pat ir ten, kur lietuviai kunigai atvyksta rečiau. Visų indėlis yra reikšmingas, nes mes visi esame keliaujanti Dievo tauta.

Noriu bendradarbiauti su visais lietuviais, organizacijomis, ypač Pasaulio lietuvių bendruomene ir atskirų kraštų Lietuvių bendruomenėmis, megzti ryšius su vyskupijomis, kurių teritorijoje yra įsikūrę lietuviai. Man svarbi ekumeninė krikščionių bendrystė.

Gyvename pasaulyje, kuriame netrūksta iššūkių ir didelių pavojų. Visi laimėsime palaikydami vienybės dvasią bei ryšį su Lietuva, kuri tebūna visus vienodai jungianti motina.

Visiems meldžiu Dievo palaimos, o pasauliui teisingos taikos.

Arkivyskupas Lionginas Virbalas, SJ
LVK delegatas užsienio lietuvių katalikų sielovadai

Lietuvos vyskupų konferencijos pranešimas apie naują delegatą užsienio lietuvių katalikų sielovadai

2023 m. sausio 27 d.
Pal. Jurgio Matulaičio minėjimo diena

2023 m. sausio 26 dieną Lietuvos vyskupų konferencijos plenariniame posėdyje buvo patvirtintas delegatas užsienio lietuvių katalikų sielovadai – arkivyskupas Lionginas Virbalas.

Per daugiau kaip pusantro šimto metų iš Lietuvos išvyko ir įvairiose pasaulio šalyse apsigyveno labai daug lietuvių. Užsienyje jie kūrė lietuviškas organizacijas ir parapijas, steigė mokyklas, chorus, išlaikė lietuvišką dvasią ir papročius. Jų indėlis buvo ženklus įtvirtinant Lietuvos Nepriklausomybę, išsivaduojant iš sovietinės okupacijos. Lietuvai atgavus nepriklausomybę nemažai lietuvių dėl įvairių priežasčių vėl išvyko gyventi ir dirbti užsienyje. Lietuvos istorija neatskiriama nuo išeivijos. Kad Lietuva ir ateityje išliktų gyvybinga ir stipri šalis, savo žiniomis, patirtimi, darbu taip pat reikšmingai gali prisidėti ir užsienyje gyvenantys mūsų tautiečiai.

Patarnauti lietuviams katalikams į užsienį vyko ir kunigai, o vėliau į kunigiškos tarnystės pašaukimą atsiliepė emigrantų vaikai. Jie darbavosi įvairiose lietuvių parapijose. Kad šios parapijos gyvuotų, nepamainomas buvo ir lieka katalikų pasauliečių vaidmuo. Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo įkurta ir smarkiai išaugo Šv. Kazimiero moterų vienuolija.

Paskutiniuosius du dešimtmečius užsienio lietuvių katalikų sielovada rūpinosi Kanadoje gimęs prel. Edmundas Putrimas. Jo indėlis į šį darbą yra didžiulis. Jis daugybę metų lankė lietuvių parapijas ir bendruomenes visame pasaulyje, palaikė ryšius su Lietuva, aktyviai veikė įvairiose srityse bendradarbiaudamas su lietuvių organizacijomis. Jam artima buvo jaunimo sielovada, jis pasiekdavo ir tuos lietuvius, kurie buvo įtraukti į prekybos žmonėmis ir šiuolaikinės vergovės pinkles. Prel. E. Putrimas ilgai vadovavo Lietuvių katalikų religinei šalpai, telkiančiai lėšas Jungtinėse Amerikos Valstijose ir padedančiai įgyvendinti daugybę projektų užsienyje, bet ypač Lietuvoje. Lietuvos katalikai jaučia nuoširdžią padėką visiems, dėl kurių aukų galėjo veikti ir toliau darbą tęsia ši reikšminga šalpos organizacija.

Praėjusį rudenį visus sukrėtė netikėta prel. Edmundo Putrimo mirtis. Netekome ištikimo sielovadininko, atsidavusio Lietuvos sūnaus. Lietuvos vyskupai yra įsipareigoję toliau stiprinti po pasaulį pasklidusius lietuvius katalikus. Užsienyje šiuo metu darbuojasi būrys lietuvių kunigų. Lietuvių kilmės kunigai rūpinasi lietuviškomis parapijomis savo gimtosiose šalyse, bet sumažėjus jų skaičiui vyskupai keliolika kunigų yra nusiuntę padėti savo tautiečiams už Lietuvos ribų. Tuose Europos kraštuose, kur lietuvių mažiau, juos aplanko, aukoja Mišias ir teikia sakramentus iš Lietuvos vyskupijų atvykstantys dvasininkai.

Išeiviai lietuviai jungiasi į savo gyvenamosios šalies bendruomenes ir tampa vietinės Bažnyčios nariais, tačiau svarbu, kad jie palaikytų savo katalikišką tapatybę ir puoselėtų religinį bei kultūrinį paveldą. Užsienio lietuvių sielovados koordinavimą nuo šiol sutiko perimti arkivyskupas Lionginas Virbalas. Jis nuo šiol atstovaus Lietuvos vyskupų konferencijai ir rūpinsis lietuvių katalikų religiniu gyvenimu už Lietuvos ribų.

Lietuvos vyskupų konferencijos informacija


ARKIVYSKUPAS LIONGINAS VIRBALAS SJ
ARCHBISHOP LIONGINAS VIRBALAS SJ

https://www.facebook.com/lionginas.virbalas

Prel. Edmundas Putrimas. Luko Balandžio / „BNS Foto“ nuotrauka

Kai su prelatu Edmundu Putrimu baigėme pokalbį ir išėjome iš kavinės, Pilies gatvėje jį sustabdė nepažįstama moteris ir pasveikino: per Marijos radiją išgirdo, kad prieš kelias dienas, rugsėjo pradžioje, buvo dvasininko gimtadienis. „Ačiū Jums. Bet kad aš nešvenčiu gimtadienių...“ – nusijuokė 63-ejų kunigas. Kuris trečdalį savo gyvenimo paskyrė (ir toliau skiria) lietuvių užsienyje sielovadai.

Kanadoje, Toronte, išeivių lietuvių šeimoje gimęs E. Putrimas kunigu tapo 1985-aisiais, kai studijavo Romoje, Šv. Kazimiero kolegijoje. Jį įšventino ne kas kitas, o šv. Jonas Paulius II. „Kad galėčiau dirbti su lietuviais, reikėjo atsiklausti popiežiaus – nes Lietuva tuo metu dar buvo okupuota, neturėjome su ja tiesioginio ryšio. Tačiau buvo išeivijos lietuvių, ir Jonas Paulius II suprato, kad reikia tokios tarnystės“, – prisimena pašnekovas.

O viskas prasidėjo metais prieš kunigo šventimus, kai Toronte ir Niujorke gyvenusiam pranciškonui, šviesaus atminimo Pauliui Baltakiui OFM buvo pavesta rūpintis užsienio lietuvių sielovada, jis tapo pirmuoju istorijoje išeivijos lietuvių vyskupu. „Aš buvau paskirtas kaip diakonas įsteigti raštinę, jam padėti ir visąlaik netiesiogiai su juo bendradarbiavau. O kai jis išėjo iš pareigų 2003 m., Lietuvos vyskupų konferencija manęs paprašė perimti pareigas“, – sako Toronte gyvenantis prel. E. Putrimas, kurio pareigos – LVK delegatas užsienio lietuvių sielovadai.

Daugiau

Europos lietuvių dvasininkų suvažiavimo dalyviai. Simono Bendžiaus nuotrauka

Rugsėjo 6–8 d. Vilniuje vyko Europos lietuvių dvasininkų suvažiavimas. Kunigai, kurie savo tautiečiams patarnauja įvairiose užsienio šalyje, dalijosi savo patirtimis, gerąja praktika ir problemomis.
Renginio dalyviai rado laiko apie savo sielovadinį darbą papasakoti ir „Bernardinams“. Iš pradžių dalinęsi kiek nedrąsiai, netrukus dvasininkai įsivažiavo ir turėjo kuo vienas kitą papildyti. O patirtys – labai įvairios.

Reiklios sąlygos
Kaip šios savaitės interviu minėjo Lietuvos vyskupų konferencijos delegatas užsienio lietuvių sielovadai prel. Edmundas Putrimas, lietuvių dvasininkų atsiradimas išeivijoje nėra lengvas kelias. Tenka įtikinėti užsienio šalies vietinius vyskupus (bei pačią LVK), kad kunigo tikrai reikia, bei užtikrinti, kad tas kunigas finansiškai išsilaikys ir turės kur gyventi.

Daugiau

Pasidaliname Prelato Edmundo Putrimo apsilankymo momentais Argentinoje, švenčiant mūsų draugijos ,,Nemunas” 113-ąją sukaktį ir artėjant Šokių Šventei Argentinoje „Ten, kur Nemunas banguoja“, kuri įvyks šių metų gruodžio 17 d. Berisso mieste. Prelatas E. Putrimas yra Lietuvos vyskupų konferencijos delegatas užsienio lietuvių sielovadai.

Prelatas E. Putrimas kartu su dabartiniu Argentinos lietuvių draugijos „Nemunas“ valdybos pirmininku ir „Nemuno“ šokių kolektyvo įkūrėju Alfredo Dulkė, taip pat LR Seimo ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) komisijos Pietų Amerikos atstovu ir buvusiu šokių grupės „Nemunas” vadovu Juan Ignacio Fourment Kalvelis susitiko su Berisso miesto savivaldybės meru Fabián Cagliardi ir jo sekretore Aldana Iovanovich aptarti pasirengimą šokių šventei Argentinoje. Meras maloniai visus priėmė. Taip pat Prelatas susitiko su kunigu Gustavo Rubio Marijos pagalbininkės bažnyčioje, kur bus aukojamos Šv. Mišios prieš Šokių Šventę gruodžio mėnesį.

Argentinos lietuvių draugijos ,,Nemunas” delegacija dalyvavo Šv. Mišiose Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos Gailestingumo Motinos parapijoje Avellanedoje, mininčioje 80 metų jubilejų, kur Prelatas E. Putrimas kartu su kunigu Sebastian Genoni aukojo Šv. Mišias.

Šokių Šventė Argentinoje „Ten, Kur Nemunas Banguoja“ prezentaciją YouTube:
https://youtu.be/0ogbkrqNqWU
ir Facebook kanaluose:
https://fb.watch/egaiwWdYUr/

Kaip žinote, visa informacija yra mūsų interneto puslapyje https://www.nemunasarg.com/evento.php

#SokiuARG
#50Nemunas

Daugiau

Pagerbiant Vasario 16 osios Lietuvos Nepriklausomybes svente, prasidėjo dvidešimt ketvirtasis Pietų Amerikos Lietuvių Jaunimo suvažiavimas. Suvažiavimo dalyviai atvyko iš Urugvajaus, Brazilijos, Vokietijos, JAV ir Kanados. Atidarymas vyko nepriklausomybės plazoje prie Uruguajaus valstybes patriarchu Generolo J. Artigos paminklo Montevidėjaus miesto centre. Urugvajaus garbes kareiviai kartu su LR GArbes Konsule Montevideo, Cecilija Hernandez Svobas iskilmingai padejo trispalvių gėlių puokste lietuvių bendruomenęs vardu. Iš nepriklausomybės plazos, visi važiavo į Lietuvos aikšte kur stovi lietuviu bendruomenės Uruguajuje garbei paminklas. Susirinke dalyviai sugiedojo Lietuvos Himnas ir tada vaziavime i Lietuvių Draugija Cerro priemiestyje kur pirmieji lietuviai imigrantai isikure, suvaziavimo dalyviai toliau susirinko toliau mineti Vasario 16 nepriklausimybes svente ir atidaryti XXIV Pietu Amerikos Lietuviu Jaunimo suvaziavima.

Daugiau

2022 m. vasario 14 d.

Brangūs lietuviai visame pasaulyje,

Šiemet kovo 6-ąją, sekmadienį, švęsdami Maldos už lietuvius visame pasaulyje dieną, vienykimės maldoje visose lietuviškose parapijose ir misijose.

Nuo seno emigracijoje atsidūrę lietuviai katalikai stengėsi kurti savo parapijas, mokyklas, leisti laikraščius, steigti spaustuves, stovyklavietes, telkti bendruomenes, kurios jungia narius maldoje, veikloje ar profesiniame gyvenime.

Vienas seniausių išeivijos lietuviškų katalikiškų laikraščių „Draugas“ buvo pradėtas leisti 1910 metais Vilks Baryje (Wilkes-Barre), Pensilvanijoje, ir nuo 1912 metų dėka tėvų marijonų toliau leidžiamas Čikagoje. Parapijų ir misijų klebonų pastangomis parapijose būdavo spausdinami biuleteniai-žiniaraščiai, supažindinantys su parapijos veikla. Tai kartu buvo ir katechezės įrankis.

Šiandienos visuomenėje, ypač pandemijos laiku, reikšmingos tapo socialinės medijos, kurios padeda pasiekti jaunimą ar jaunas šeimas. Kartu tai yra bendruomenės kanalas parapijos ar visuotinės Bažnyčios komunikacijai. Skelbti džiaugsmą ir švelnumo revoliuciją kviečia mus ir pats Šventasis Tėvas. Popiežius Pranciškus yra sakęs, kad lankydamasis Baltijos šalyse jis siekė „iš naujo skelbti šioms tautoms Evangelijos džiaugsmą ir švelnumo, gailestingumo revoliuciją, nes laisvės neužtenka, kad suteiktum gyvenimui prasmę ir pilnatvę – reikia meilės, o meilė visada kyla iš Dievo.“

Sovietinės okupacijos metais nuo 1972-ųjų pogrindyje buvo leidžiama „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“. Tai buvo žinių šaltinis, informuojantis laisvąjį pasaulį apie Lietuvos tikinčiųjų persekiojimą, diskriminaciją, aktyvias pastangas kovoti už savo teises. Išeivijoje veikusios organizacijos, o ypač JAV Lietuvių katalikų kunigų vienybė ir Lietuvių katalikų religinė šalpa, taip pat pavieniai žmonės, spaudos ar radijo darbuotojai išversdavo „Kronikos“ tekstus į užsienio kalbas ir juos skelbdavo visuomenei įvairiomis priemonėmis. Tai dar vienas iš pavyzdžių, kaip išeivijos lietuviai katalikai bendradarbiavo ir bendradarbiauja su Katalikų Bažnyčia Lietuvoje.

Visuotinėje Bažnyčioje ir mūsų tikėjimo bendruomenėse vykstantis Sinodas – taip pat svarbi komunikavimo forma. Šiame Sinodiniame kelyje mokomės klausyti vieni kitų ir kalbėtis, siekdami įsiklausyti, išgirsti, kur Šventoji Dvasia veda Bažnyčią. Įsitraukime į Sinodinę kelionę: pateikdami įžvalgas išeivijoje gyvenantys lietuviai gali praturtinti vyskupijų Sinodinį kelią, taip pat tarti žodį, kad jų balsas ir rūpesčiai būtų girdimi tiek savo teritorinėse ar tautinėse parapijose, tiek vyskupijose.

Maldos už lietuvius pasaulyje sekmadienį, kovo 6 d., kviečiame visus savo parapijose ir bendruomenėse Tėvynėje ir kitose šalyse prisiminti vieni kitus, kartu melstis šv. Mišiose. Prašykime Dievo globos ir sustiprinimo ugdant lietuvių tautinę bei religinę tapatybę.

Kovo 6 d. 10 val. Lietuvos laiku šv. Mišios bus transliuojamos per Marijos Radiją iš Šv. Kazimiero kolegijos Romoje, Italijoje.

+ Arkivyskupas Gintaras Grušas
Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas

Prel. Edmundas J. Putrimas
Lietuvos vyskupų konferencijos delegatas užsienio lietuviams katalikams

Daugiau

2021 m. Birželio 11 d. įvyko Lietuvių Katalikų Religinės Šalpos metinis narių susirinkimas ir direktorių tarybos posėdžiai virtualiu būdu.

Dalyvavo LKRŠ Direktorių Tarybos Pirmininkas Prelatas Edmundas Putrimas, I-Vice Prezidentas Arkivyskupas Gintaras Grušas, II-Vice Prezidentas br. Kun. Jonas Puodžiūnas OFM, III-Vice Prezidentas Kun. Gintaras Jonikas, LKRŠ direktoriai: Tadas Gintautas Dabšys, Vytautas O. Prunskis, Dr. Aldona Lingertaitienė, Kun. Nerijus Šmerauskas, Dana Dabšienė, Kun. Gediminas Keršys, br. Kun. Raimundas Bukauskas OFM, Dr. Algirdas J. Lukoševičius, Gen. Direktorė Jūratė Žukauskienė. Šiais metais savo direktorių kadenciją baigė Kun. Gintaras Jonikas, taryba dėkoja už kun. Gintaro atiduotą laiką ir indėlį tarnaujant LKRŠalpoje. Sveikiname po metų pertraukos į LKRŠ direktorių tarybą sugryžus išrinktam Dr. Algirdą J. Lukoševičių. Kun. Gediminas Keršys išrinktas eiti III-Vice Prezidento pareigas,- sveikiname!

Susirinkimo metu buvo prisiminti ir pagerbti visi LKRŠ aukotojai, su malda prisiminti visi LKRŠalpos geradariai ypač tie kurie yra iškeliavę į amžinybę.

Lietuvių Katalikų Religinės Šalpos parama Lietuvos ir išeivijos projektams yra begalo svarbi tarnystė tautai ir bažnyčiai. Jau 60 metų LKRŠ vykdo savo misiją nuo pat 1961 m.

Daugiau

Rosita Garškaitė
2020 Kovo 30 d.

„Žmonėmis, atleiskite, pavadinti jų negalime“, – apie drausmės nesilaikančius iš užsienio grįžtančius lietuvius kovo 25 d. kalbėjo ministras pirmininkas. Ir nemaža dalis Lietuvos piliečių premjerui pritarė, kas matėsi iš komentarų žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose: ko jie čia grįžta, kodėl jie kelia grėsmę mūsų sveikatai, neįsileiskime jų ir pan. Visiems be išimties esant neįprastoje ir pavojingoje pandeminio gyvenimo būklėje visuomenėje radosi nemažai solidarumo ir geros valios iniciatyvų, tačiau tuo pačiu matyti ir poreikis atrasti „atpirkimo ožį“. Už užsienio lietuvių katalikų sielovadą atsakingas prelatas EDMUNDAS PUTRIMAS sako, kad, kad visi esame vienoje valtyje, todėl užuot ieškojus kaltininkų verčiau pasimelsti vieni už kitus.

Su kunigu kalbėjomės ketvirtadienį, Lietuvoje buvo vėlyva popietė, o Kanadoje, Toronte, kur gyvena pašnekovas – rytas. Kaip tapo įprasta pandemijos metu, pokalbį pradėjau nuo klausimo, kaip sveikata – E. Putrimas neserga, tačiau prašė skaitytojams priminti, kad dabar turime ypač rūpintis savo sveikata ir likti namuose, ypač vyresnio amžiaus žmonės ir jaučiantys peršalimo simptomus. E. Putrimas pabrėžia, kad turime laikytis fizinio atstumo vieni nuo kitų, tačiau svarbu nepamiršti bendravimo kitomis formomis.

Daugiau

2020 m. sausio 22-26 dienomis Argentinoje vyko svarbiausias metinis Pietų Amerikos lietuvių jaunimo susitikimas – XXIII-asis Pietų Amerikos lietuvių jaunimo suvažiavimas. Suvažiavime dalyvavo apie 80 atstovų iš Argentinos, Urugvajaus, JAV, Kanados, Lietuvos, Lenkijos ir Australijos.

Pietų Amerikos lietuvių jaunimo suvažiavimas yra Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos (P.L.J.S.) ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (P.L.B.) bendras projektas, kurį šiais metais organizavo Argentinos lietuvių jaunimo sąjunga (A.L.J.S.) kartu su P.L.J.S. ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (P.L.B.) valdyba. Suvažiavime dalyvavo Suvažiavimo įkūrėjas ir globėjas, P.L.B. Sielovados reikalų ir Pietų Amerikos reikalų komisijos pirmininkas, Lietuvos Vyskupų Konferencijos (LVK) delegatas užsienio lietuvių katalikų sielovadai, prelatas Edmundas J. Putrimas. Suvažiavime taip pat dalyvavo PLB valdybos narys ir PLJS vicepirmininkas, Aidis Staskevičius.

Suvažiavimas prasidėjo dalyvių registracija trečiadenį, sausio 22 d., Argentinos Lietuvių Centro draugijos patalpose sostinėje Buenos Aires. Suvažiavimo dalyvius pasveikino Argentinos lietuvių jaunimo sąjungos (A.L.J.S.) pirmininkė Malena Tanevitch Braziunaitė, dėkodama svečiams už apsilankymą, pabrėždama šio jaunimo suvažiavimo svarbą lietuviams gyvenantiems šiame krašte.

Daugiau

Siekiant įvertinti išeivijos indėlį į lietuvybės puoselėjimą ir Lietuvos kūrimą, forumo metu buvo pristatytas Užsienio reikalų ministerijos įsteigtas apdovanojimas – dviejų laipsnių garbės ženklas ,,Už pasaulio lietuvių nuopelnus Lietuvai“. Pirmuosius aukščiausius apdovanojimus – garbės ženklo „Aukso Vyčius“ – ministeris L. Linkevičius įteikė prezidentui Valdui Adamkui, Pasaulio lietuvių bendruomenei, Vilniaus arkivyskupui metropolitui Gintarui Grušui, Lietuvos garbės konsului JAV Stanley Balzekui, jns, ir Lietuvos vyskupų konferencijos delegatui užsienio lietuvių sielovadai prelatui Edmundui Putrimui (Kanada).

Apdovanojimai buvo įteikti lapkričio 21 dieną Lietuvos prezidento rūmuose vyko Užsienio reikalų ministerijos surengtame Globalios Lietuvos forume „Lietuvių Chartai 70: diaspora – nepriklausomai Lietuvai“.

Daugiau



Nuotraukos iš stovyklos atidarymo

Šiais metais angliškai kalbančių “Kretingos” stovykloje dalyvauja 100 vaikų ir 25 vadovai
lietuviškai kalbančių “Kretingos” stovykloje dalyvauja 90 vaikų ir 20 vadovų.
Kapelionas - prelatas Edmundas Putrimas.
Šiais metais “Kretingos” stovykloje talkininkauja br.kun. Paulius ir atvykę pranciškonai studentai br.Pijus ir br.Edvinas.

Daugiau

Tuesday, June 4, 2019

Straipsnio santrauka lietuvių kalboje:
Straipsnis aprašo Prelato Edmundo Putrimo veiką kad sustabdyti prekybą žmonėmis. Prelatas, dalyvaudamas Šventos Mortos grupės judėjime, stengiasi skleisti žinią apie prekybos žmonėmis pasekmes ir apie tuos žmones kurie pakliūna į prekybos žmonėmis pinkles. Kaip vienas iš šios veiklos žingsnių, neseniai buvo sukurtas dokumentinis filmas Mulai, kur Prelatas Putrimas lanko Peru įkalintus lietuvius - prekybos narkotikais aukas.

Msgr. Edmond Putrimas, Associate Pastor at Resurrection of Our Lord Parish in Etobicoke, Ont., has been part of a Vatican commission studying human trafficking over the past five years. During that time, he has been working closely with the Archdiocese of Vancouver to help raise awareness of the issue. He’s now setting his sights on helping to educate parishioners in the Archdiocese of Toronto. Below, he shares his journey to date.

My awareness of human trafficking began seven years ago when I was invited to the Vatican by the Archdiocese of Westminster (London, UK). As the Lithuanian Bishops’ Conference delegate for Lithuanian Catholics abroad, I had a desire to learn about the increasing number of Lithuanian human trafficking victims in London and other regions in the United Kingdom.

Shortly after this invitation, with the blessing of Pope Francis, Archbishop of Westminster Cardinal Vincent Nichols began an anti-human trafficking movement called the Santa Marta Group.

Daugiau

Sausio 23-27 dienomis Brazilijoje vyko Pietų Amerikos lietuvių jaunimo suvažiavimas, kuriame dalyvavo užsienio lietuviai iš Brazilijos, Urugvajaus, Vokietijos ir Kanados. Renginyje dalyvavo ir Brazilijos bei Urugvajaus lietuvių bendruomenių praktikantai, atvykę iš Lietuvos.

Sausio 23 d. Suvažiavimas prasidėjo atidarymo švente, kurios metu sveikinimo žodžius tarė Lietuvos Respublikos generalinė konsulė San Paule Laura Tupė, LVK delegatas užsienio lietuviams katalikams prelatas Edmundas Putrimas ir Brazilijos lietuvių jaunimo sąjungos pirmininkė Laima Zizas.

Daugiau